panosė

panósė sf. (1) Ds, Krš, panõsė (2) Vlkv, pãnosė (1) End, panosė̃ (3^b) Ad 1. vieta po nosimi: Panósė tavo šlapia J. Jam ūsai it kuškiai iš panósės kyšojo NdŽ. Jis gavo nuo vaikų į panósę, vos tik neužvirto Jrb. Šašas po panosè kaži koks pasidarė – negaliu niekur pasirodyt žmonėm Plv. Itai da panosė̃ pašutus OG200. Panosė nuo tabokos buvo pajuodusi Ašb. Panósę būčia išorus špyga [už melavimą] Dglš. Vilko uodega raityta, vaikam panósėn braukyta (d.) Užp. ^ Pakaušy šašas, panósėj lašas Užp. Kazytė nuėjo prie pieno puodynių kamaron, panosėj (negarsiai) dainelę niūniuodama J.Balt. Murma panósėj (neaiškiai kalba, sako) – nieko negaliu suprast Ut. Kas tau galvoj, kas in panósę, kad mane klausinėji! Vlkv. Šiandie lis. – Kiba iš panósės Lp. 2. (loc. arba su praep. iš) prk. žymint čia pat, labai arti ką esantį, vykstantį: O miškas kaip medus. Vėlgi upė – panosėj! J.Balt. Na, na, parodyk, kirmėlės vaike, kaip tu perlipai [tvorą] sargybinio panosėj! B.Sruog. Panosėj miškas, tai kolgi anys neprisveš! Ut. Pagavo mums iš pat panósės Up. Vidury dienos iš po panõsės nunešė, ir gatava Plv. Plykt, pašokęs zuikis iš panósės ir pasileido bėgti Vvr. ║ žymint tuoj, labai greit ką įvyksiantį: Smertis panósė[je], o jis da žmonos ieško Mžš.

◊ iš panósės į bùrną visiškai nieko (nežinoti, nesuprasti): Ką tu žinai – iš panosės į burną! S.Dauk, VP24. Kai da tu tai ir supranti – iš panósės burnõn Trgn. Supranti tu – iš panósės burnõn Sdk.

ne (kieno) panósei neskirtas, nelygus kam: Gana mums besivaržyti Petru: ne mūsų panosei, ne mūsų! Žem.

panósės nenusišlúosto vaikas tebėra: Jis dar panósės nenusišlúosto BŽ249. Dar panosės nenusišluostė, o jau su patarimais lenda KrvP(Mrk).

panósė šlapià vaikas tebėra: Pãnosė da šlapì, o jau į mergas žvalgos Ms.

píenas iš panósės dar neišdžiū́vo vaikas tebėra: Jam píenas iš panósės dar neišdžiū́vo NdŽ.

snárglį iš panósės nusišlúostyti paaugti: Nusišlúostyk snárglį iš panõsės – paskui galėsi šnekėt Plv.